tulžis

tulžìs sf. (4) KBII101, K, Rtr, DŽ, FrnW, KŽ; H, H177, R, R157, MŽ, MŽ207, M, tulžỹs sm. (4) LKKXI164,171(Zt), LKKIX195(Dv) 1. sing. SD457, L, NdŽ, DrskŽ kepenų gaminamas virškinamasis skystis: Tulžìs ant kepenų yra žalia J. Tulžiẽs pūslė (vesica fellea) LTEXI456. Tulžyn nesveikas MŽ207, N. Tulžyn negalįs N. Badaujant tulžies išsiskiria labai nedaug V.Laš. Liūbam paršelį pjauti, tul̃žį liūbam į butelką pilti Trk. Tulžìs jamp buvo razsilėję LzŽ. Anam buvo tulžìs pasileidusi vandinė[je], i parlyžavo Všv. Kapojo kapojo malkas, i išsiliejo tulžìs Klt. Kalba, kad jai tulžìs pasiliejus po visą kūną Slm. Buvo marinama, tulžìs aną vėrė Lkv. Tulžỹs išleido, ir vemia tada Dv. Pradėj[o] ledakuot lyg tulžià – na, čyšt neužmiegu Šn. Tulžiẽs [vaistams] da i dabar prisleidžiu Dglš. Kiaulės tulžìs labai gera, labai karti, lašai yra, žmonys geria, kai tulžìs yra sumažėjusi Nmk. Tulžį kiaulieną geria nuo gumbo LMD(Sln). Sako, telioko tulžìs sveika gert [paralyžiuotam žmogui] Ob. Krito katilas, nuplikė jai kojas, tul̃žį pylė, susigydė Sdb. Tulžìs an degtinės užpilta – pirmutiniai vaistai nuo geltaligės Dg. Tul̃žį kiaulės su degtine užpili, kai įsipjauji, sugydo PnmŽ. Nuo vidurių skaudėjimo duodavo tulžiẽs su cukrum ir pipirų PnmA. Trynė trynė arelka su tulžià i atatrynė [apšalusias rankas] Švnč. Tokia moteriška tai tul̃žį gerdavo nuo širdies Nm. Davė jam gert uksusą, sumišytą su tulžia Ch¹Mt27,34. Jie davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi SkvMt27,34. Jei nori be užgaulės bile ką rašyti, atmink, jog nereik plunksnos tulžyj pamirkyti D.Pošk. Tulžimi est girdytas Mž443. Ir davė jam gert vyną, su mira ir su tulžimi sumaišytą DP171. Jam davė gert vieton ataušimo kartų gėrimą, su mira ir su tulžia sumišytą DP175. O Tobijošius jaunas tulžia patepė akis tėvo SPII90. | Drėgnumas vienas terp keturių, tulžis SD98. ^ Bernelio meilumas lyg tulžiẽs kartumas JT300. Jau lietus lodz tulžis buvo, kap krovėm kupetas Grv. Nuo nuliūdimo skaudaus ir kieto tulžia apkarto gražiausios dienos Mair. 2. anat. pūslė, kurioje susirenka šis kepenų gaminamas skystis: Tulžìs su akmenais trūkus buvo DrskŽ. Tulžìs buvo toki didelė didžiausi kaip gera pūslė toki Trk. Jei stora kiaulės tulžìs, būs dikčiai šalta žiema Tv. Parskrodė, o tulžiẽs nė balso Všv. Ta tuokart anai tulžė̃[je] operaciją dirbo, išėmė tul̃žį Trk. Neturiu tulžiẽs – šunys suėdė (išoperavo) (juok.) Škt. Mano dukrai ėmė akmeną iš vidurio tulžiẽs Šd. Akmenų buvo tulžiñ Dbč. Man tulžìs buvo trūkus (sirgo geltlige) Kvr. Avis pjauti delčio[je], tai tulžis bus tuščia LTR(Grk). 3. sing. L, Rtr, DŽ, NdŽ prk. piktumas, pyktis: Juk aš ne piktuoju, štai nuryk gurkšnelį ir savo tulžį nuramink J.Balč. Į visus klausimus atsakinėjo trumpai, slėpdamas krūtinėje besikaupiančią tulžį J.Avyž. Sunku turi būti žmogui nešiotis tokią tulžį širdyj I.Simon. Dar nemažai tulžies buvo kiekvieno širdy J.Balt. Kiekvienas sakinys jam atrodė kupinas įnirtimo ir tulžies A.Vencl. Regiu nes tave sant labai karčioj tulžyj ir ryšyj neteisybės Ch¹ApD8, 23. 4. N, NdŽ dėmės aplink saulę, netikroji saulė.

◊ tul̃žį kaĩtinti pykinti: Kas tau, nutrūktgalve, leido kaitinti man tulžį? J.Marc.

tulžìs líejasi pikta darosi: Man tiesiog sunku pasakoti apie Sviderskį – tulžis liejasi P.Cvir.

tul̃žį líeti pykti, niršti, piktumą nugiežti: Tai daug išmintingiau ir sveikiau tau, negu lakstyti po žmones ir tulžį lieti I.Simon. Poškino visą teisybę, liejo susikaupusią tulžį V.Bub.

tulžimì apsilíeti labai supykti: Tėvas sužinos, kad mes alui leidžiame pinigus, tulžim apsilies rš.

tul̃žį išlíeti NdŽ labai supykus išbarti: Kartais, kaip šiandie, paima noras išlieti tulžį Pt. Neturėdamas ant ko tulžį išlieti, Petras ėmė Joną krimsti Vaižg. Išlieja žmonės tulžį, apsivalo ir grįžta lengvesne širdim namo B.Sruog. Ta ans savo širdies tą tul̃žį išlíejo Pln. Išlíejau visą tul̃žį, tai net lengviau Dbk. Ant žmonos visą tul̃žį išlíejo Snt. Jis norėjo prieiti arčiau ir priėmėjams išlieti pritvinkusią savo tulžį V.Mont. Visą senmergės tulžį ant jos išliedavo, kai nematydavo Baltaragis K.Bor.

tul̃žį pìlti pykti, pykstant keikti: Matė, kad abu tėvu, nors ant jo pila visą savo tulžį, tačiau čia pat kiekvienu mažmožiu rūpinasi Vaižg.

tulžis pridegusi SD145, N melancholija.

tulžìs sprógo prasiveržė pyktis: Na, žinai, ir aš nebetylėjau. Čia mano tulžis sprogo I.Simon.

tulžiẽs žolė̃ NdŽ; P, Ak tulžiažolė.